Įtampos tipo galvos skausmas

Įtampos tipo galvos skausmas (ĮTGS) – tai dažniausiai pasitaikantis pirminis galvos skausmo tipas. Jis apibūdinamas kaip abipusis, spaudžiančio pobūdžio skausmas, paprastai lengvas arba vidutinio stiprumo. Skirtinguose tyrimuose teigiama, kad iki 70–80 % gyventojų bent kartą gyvenime susiduria su šiuo galvos skausmu. Dažniau serga moterys nei vyrai. Straipsnyje apžvelgiami įtampos tipo galvos skausmo priežastys, rizikos veiksniai ir simptomai, pateikiama simptomų palyginimo lentelė su migrena bei cervikogeniniu skausmu, aprašoma diagnostika (kada kreiptis į gydytoją, raudonosios vėliavos), ir išsamiai aptariamas gydymas. Atskirai išvardijamos nefarmakologinės priemonės (pvz., poilsis, mankšta, masažas, streso mažinimas), ūminės ir profilaktinės medikamentų galimybės (nuskausminamieji, amitriptilinas, antidepresantai ar antiepileptikai lėtiniam skausmui), taip pat akcentuojama paciento savirūpa ir gyvenimo būdo įtaka. Nurodomi pavojingi požymiai (red flags) (staigus labai stiprus skausmas, karščiavimas, nuolatinis kaklo sustingimas, neurologiniai simptomai), reikalaujantys skubios medicinos.

Kas yra įtampos tipo galvos skausmas?

Įtampos tipo galvos skausmas (ĮTGS) – pirminis galvos skausmas, neturintis aiškios organinės priežasties, susijęs su centrinės nervų sistemos perėjimu jautrumui ir dažnai – su galvos bei kaklo raumenų įtampa. Skausmas apibūdinamas kaip dvipusis, spaudžiantis ar jaučiantis kaip galvą apspaudžiantis jausmas. Svarbu, kad jis nėra pulsuojantis (skirtingai nei migrena), ir dažniausiai nesukelia stipraus pykinimo ar vėmimo. Vietoj to pacientai paprastai mini nuolatinį diskomfortą su kaklo ir pečių raumenų įtempimu. ĮTGS gali būti epizodinis (pasikartojantis rečiau nei 15 dienų per mėnesį) arba lėtinis (galvos skausmai 15 ar daugiau dienų per mėnesį, trukmė >3 mėnesių). Pastarasis variantas lyginamas su pastoviu, beveik nuolatiniu skausmu.

Įtampos tipo skausmas paplitęs – mokslininkų duomenimis net ~78 % žmonių bent kartą patyrė šios rūšies skausmą. Lėtinės formos (nuo 15 d./mėn.) serga apie 2–3 % gyventojų. Moterims yra 2–3 kartus didesnė rizika sirgti dažnesniu ar lėtiniu ĮTGS. Daugiausia susirgimų pasitaiko nuo paauglystės iki vidutinio amžiaus (apie 15–50 metų), tačiau skausmas gali varginti ir vyresnius žmones.

Epidemiologija

Galvos skausmai apskritai yra paplitusi sveikatos problema. Įtampos tipo galvos skausmas – dažniausias pirminis galvos skausmas, viršijantis migreną pagal pasitaikymo dažnumą. Tarptautiniuose tyrimuose daugiau nei pusė suaugusių žmonių teigia tam tikru gyvenimo momentu patyrę epizodinį ĮTGS. Lyginant lytis, moterys serga dažniau nei vyrai; tai gali būti susiję su hormoniniais bei psichosocialiniais veiksniais. Taip pat didesnė sergamumo rizika nustatoma žmonėms patiriantiems daug streso ar turintiems psichikos sutrikimų (nerimą, depresiją). Socioekonominės sąlygos, gyvenimo būdas ir kultūriniai veiksniai taip pat gali įtakojant skausmo paplitimą, tačiau šie ryšiai dar nėra iki galo aiškūs.

Patofiziologija

Įtampos tipo galvos skausmo mechanizmas nėra visiškai aiškus. Manoma, kad svarbi yra didėjanti skausmo jutimo sistema (centralinė sensibilizacija) ir raumenų sistemos pokyčiai. Anksčiau galvotas, kad skausmą sukelia nuolatinė veido ir kaklo raumenų įtampa, tačiau šis paaiškinimas ne visiškai patvirtintas. Viena hipotezių – smegenų skausmo takai tampa padidinto jautrumo, o dėl to galvos odos ar kaklo raumenų įtempimas tampa skausmingesnis. Tyrimai rodo, kad lėtinėje ĮTGS pacientų pericranialiniai raumenys būna nuolat įtempti, o įspūdžių apdorojimas nugaros smegenų trigemino branduolyje–intensyvesnis nei sergant retomis formomis. Pastebėta ir azoto oksido (NO) vaidmens: azoto oksido donorai gali laikinai sukelti galvos skausmą tiriamiesiems, sergantiems ĮTGS, o NO blokeriai mažina raumenų įsitempimą ir skausmą. Trumpai tariant, įtampos tipo skausmas kyla iš sudėtingo periferinių (raumenų ir miofascialinių) bei centrinės (nervinės perdavimo) mechanizmų derinio.

Sukėlėjai ir rizikos veiksniai

Dažniausi provokuojantys veiksniai – stresas ir raumenų nuovargis. Pavyzdžiui, emocinė įtampa, nerimas ir intensyvus darbas be pertraukų dažnai išprovokuoja galvos skausmo priepuolį. Taip pat svarbu tinkama darbo poza: ilgą laiką žiūrint į kompiuterį, laikant telefoną peties ir sprando spyna ar darant monotoniškus judesius, kaklo raumenys pertempia, ir vėliau atsiranda skausmas. Kiti skausmo provokatoriai – akių nuovargis (ilgai spoksant į ekraną), stomatologinės problemos (sukandimas, TMJ), kaklo slankstelių artrozė, bei miego sutrikimai (pvz., miego apnėja). Be to, lėtinį ĮTGS linkę iššaukti psichikos sutrikimai (depresija, nuolatinis nerimas) ar nikotino vartojimas. Jautrumą ūminiam skausmo priepuoliui didina ir genetiniai veiksniai, socialinis spaudimas bei naujo amžiaus tarpsnis. Paūmėjimą gali sukelti netinkama mityba, hidrato trūkumas ar alkoholio perviršis, nors įrodymų šiuo klausimu mažai.

Simptomai

Įtampos tipo galvos skausmo pobūdis būdingas:

• Lokaliacija: paprastai abipusis („kaip apjuosia galvą“), apimučiame plotuose (viršugalvyje, abiejose slankstelinėse srityse). Pasitaiko atvaizdų, kad lyg veržtų galvos lanką.
• Skausmo pobūdis: vidutinio stiprumo, spaudžiantis, įtempimo pobūdžio skausmas. Skausmas nėra pulsuojantis (skirtingai nei migrena). Jis gali pamažu sustiprėti dienos bėgyje, bet neretai išlieka pastovus, „prataikoma su galvos fonu“. Dažnai juntamas kaklo ir pečių raumenų įtempimas ar skausmas.
• Trukmė ir dažnis: epizodiniai priepuoliai gali tęstis nuo 30 minučių iki keletos dienų, bet paprastai praeina per 1–2 paras. Pagal kriterijus epizodinis įTGS pasikartoja <15 dienų per mėnesį (rečiau nei 15 d./mėn.). Lėtinis tipas trunka 15 ir daugiau dienų per mėnesį (>3 mėnesių laikotarpyje). Lėtiniams pacientams gali atrodyti, kad skausmas nuolat lydi jų būklę.
• Kiti simptomai: neretai pasireiškia jautrumas šviesai ar garsams, tačiau pykinimas, vėmimas ar kiti migrenai būdingi simptomai paprastai nepasireiškia. Retai gali būti lengvas nuotaikos sutrikimas ar nuovargis per galvos skausmą.

Diferencinė diagnostika

ĮTGS simptomai kartais supainiojami su migrena ar kaklo kilme (cervikogeniniu) skausmais. Palyginimo lentelėje apibendrinamos pagrindinės savybės, padedančios atskirti šias būkles:

Ypatybė	Įtampos tipo galvos skausmas	Migrena	Cervikogeninis galvos skausmas
Lokalizacija	Dvipusis (abi galvos pusės)	Dažniau vienpusis (viena arba dažnai kaita)	Vienpusis, dažnai prasidedantis kaklo srityje ir plintantis galvą ar akis
Skausmo pobūdis	Spaudžiantis, įtempimo (dailaus) charakteris	Sukasimas, pulsuojantis skausmas	Glausus, gilus skaudėjimas, „spaudimas“ iš kaklo srities
Intensyvumas ir trukmė	Paprastai lengvas/vidutinio, 0,5–72 val.; epizodas iki kelių dienų	Vidutinio–stipraus intensyvumo, 4–72 valandos	Vidutinis, bet gali užsitęsti (kartais tiksliai nuo kaklo judesio laipsniškai auga)
Veiklos įtaka	Fizinis krūvis veikia menkai arba visai ne – skausmas nesiplėčia	Jautrus fiziniam krūviui – dažnai pablogėja	Paprastai sustiprėja sukant ar lenkiant kaklą
Simptomai lydintys	Rečiau fotofobija/fonofobija, be pykinimo/vėmimo	Dažni pykinimas, vėmimas, labai ryški fotofobija, fonofobija	Nėra migrenai būdingų simptomų (nepykina, neryškus jautrumas šviesai/garso), dažnas kaklo judesių apribojimas ar sprando sustingimas
Kito pobūdžio	Svarbūs streso veiksniai, bloga laikysena, moteriška lytis	Hormoniniai pokyčiai, šeimos anamnezė migrenai	Susijęs su kaklo patologijomis (traumos, osteoartritas, disko išvaržos)

Šioje lentelėje matome, kad skirtingi simptomų niuansai padeda atskirti ĮTGS nuo migrenos ir cervikogeninio skausmo. Pavyzdžiui, migrenoje skausmas dažniausiai pulsuojantis, vidutinio–stiprumo, gali lydėti pykinimas bei stiprus šviesos/garso jautrumas. Tuo tarpu cervikogeninis galvos skausmas kyla iš kaklo srities – jis dažniausiai vienpusis, progresuoja judinant kaklą ir retai sukelia migrenai būdingų simptomų.

Diagnostikos požiūris

ĮTGS diagnozė remiasi ligos istorija ir skausmo pobūdžiu. Gydytojai naudoja Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos (ICHD-3) kriterijus, kurie įtraukia skausmo pobūdį, trukmę ir lydinčius požymius. Pagrindinis vertinimo būdas – išsamus pokalbis su pacientu (anamnezė) ir objektyvus neurologinis ištyrimas. Pacientams gali būti rekomenduojama pildyti galvos skausmo dienoraštį, fiksuojant priepuolio trukmę, skausmo intensyvumą ir provokuojančius veiksnius.

Pagrindiniai diagnostikos žingsniai: jei nėra „pavojų“ (išvardytų žemiau), papildomų tyrimų dažnai nereikia. Jeigu nustatomi pavojingi požymiai – rekomenduojama tolesnė diagnostika (pvz., neurovaizdinimas). Pavyzdžiui, gali būti skiriamas galvos ar kaklo kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, jei pasireiškia atitinkami simptomai.

pavojai: Tai netipiniai simptomai arba rizikos požymiai, kurie gali rodyti pavojingą priežastį. Iš jų svarbiausi – staigus smarkus skausmas („griaunantis“), kuris gali rodyti insultą ar aneurizmą; aukšta temperatūra su kaklo sustingimu (meningitas požymiai); neurologiniai deficitai (silpnumas, jutimo praradimas, šviesų ar kalbos sutrikimai); naujai atsiradęs skausmas vyresniam pacientui (>50 m.); skausmas, pablogėjantis miego metu ar ryte (spaudimas, navikai). Kada kreiptis į gydytoją: Mayo klinika rekomenduoja pas specialistą vykti, jeigu tenka vartoti skausmą malšinančius vaistus daugiau nei 2 kartus per savaitę arba galvos skausmas trukdo kasdieniam gyvenimui. Taip pat jei ilgai vargina besikartojantis skausmas, nepaisant savirūpos priemonių, verta konsultuotis su neurologu.

Gydymas

Įtampos tipo galvos skausmo gydymas apima nefarmakologines priemones, skausmą malšinančius vaistus ūminiam skausmui ir profilaktines priemones lėtiniam skausmui valdyti. Strategija parenkama priklausomai nuo skausmo dažnumo ir intensyvumo.

• Nefarmakologinės priemonės: Dažnas patarimas – reguliariai daryti pertraukas darbe, daugiau judėti ir praktikuoti raumenų atsipalaidavimą. Rekomenduojamas lengvas masažas, šilti arba šaltai compressai sprandui ar pečiams, kraštutiniais atvejais – mankštos programos kaukolės ir kaklo raumenims. Streso kontrolė (relaksacijos pratimai, meditacija, kognityvinė elgesio terapija) mažina ligos pasikartojimą.
• Farmakologinė ūminė (abortinė) terapija: Epizodiniam skausmui vargiai sustiprėjus, pirmo pasirinkimo medikamentai – paracetamolis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas). Šie vaistai veiksmingi mažinant skausmą, ypač jei pradėjus vartoti laiku. Svarbu vartoti ne per dažnai – ne daugiau kaip 2–3 kartus per savaitę – siekiant išvengti medikamentų sukeltos galvos skausmo (rebound). Deriniai su butalbitalu (pvz., aspirinas + kofeinas + butalbitalas) gali trumpam padėti, tačiau dažnai sukelia lėtinį kasdieninį galvos skausmą, todėl jų reikia vengti. Ūminiais atvejais, esant raumenų spazmams, gali būti skiriami raumenų relaksantai (pvz., midazolamas ar tizanidinas).
• Farmakologinė profilaktinė terapija (lėtiniam skausmui): Jeigu įTGS priepuoliai dažni arba skausmas pastovus, taikoma profilaktinė terapija. Dažniausiai skiriamas mažomis dozėmis triciklis antidepresantas amitriptilinas (10–75 mg vakare). Tyrimai rodo, kad amitriptilinas reikšmingai mažina galvos skausmo epizodų dažnį ir intensyvumą. Alternatyva – antidepresantai iš SSRI/SNRI grupės (pvz., venlafaksinas, fluoksetinas), kurie turi mažiau cholinerginių pašalinių efektų. Taip pat kartais skiriami antiepileptikai (pvz., gabapentinas, topiramatas) kaip lėtinio ĮTGS profilaktika. Visada vertinama gydymo nauda ir šalutinis poveikis (pvz., svorio pokyčiai, mieguistumas, burnos džiūvimas).
• Kitos priemonės: Lėtiniam skausmui gali padėti masažų kursas, kineziterapija, ergonomikos korekcija (pvz., darbo stalo aukštis), o taip pat specializuotas streso valdymo mokymas ar biofeedbackas. Svarbu užtikrinti tinkamą miego kiekį ir higieną. Mayo klinika pabrėžia sveiką gyvenimo būdą: pakankamai miego, reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą ir pakankamą skysčių vartojimą.

Gydymo palyginimo lentelė

Gydymo priemonė	Taikymas Ūminiame epizode (epizodinis ĮTGS)	Taikymas Lėtiniame (profilaktika)
Nefarmakologinės	Poilsis, kaklo masažas, kontraktilūs pratimai, šilti kompresai	Reguliarūs pratimai, ergonomika, streso valdymas (masažas, CBT, biofeedback)
Analgetikai	Paracetamolis, NVNU (ibuprofenas, naproksenas) – laikinai malšina skausmą	Rekomenduojama nenaudoti kroniškai (>2‑3 dienų/sav.) (rizika medikamentų perdozavimo)
Miorelaksantai / sedacija	Tizanidinas, diazepamas – raumenų spazmams malšinti (retkarčiais)	Nenaudojama rutininei profilaktikai (persvarstyti, jei lėtinis skausmas)
Profilaktiniai	Netinkami (ne skiriami)	Amitriptilinas (mažos dozės vakare); SSRI/SNRI (venlafaksinas); antiepileptikai (gabapentinas, topiramatas)
Gyvenimo būdo priemonės	–	Fizinis aktyvumas, miego higiena, hidracija, nikotino vengimas

Tokiu būdu kombinuodami įvairias priemones pasiekiame geriausią rezultatą. Dažniausiai epizodiniai priepuoliai valdomi paprasčiausiai analgetikais ir gyvenimo būdo korekcijomis, o lėtinis skausmas reikalauja nuoseklesnės profilaktikos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad medikamentų perdozavimas (ypač skausmo butalbitalą ar opioidus turinčių preparatų) gali sukelti „medikamentų sukeltą galvos skausmą“ – skausmas tampa kasdieniu iki tol, kol vaistai pakeičiami ar dozuojami.

Daugiau apie medikamentų sukeltą galvos skausmą skaitykite paspaudę čia:

Prognozė ir savirūpa

Įtampos tipo galvos skausmai paprastai nenulemia sunkios patologijos, taigi pavojus gyvybei dažniausiai nebūna. Specialistai pažymi, kad įTGS „ne iš esmės kelia grėsmę gyvybei“. Prognozė geriausia epizodinėms formoms: jos pasibaigus skausmas praeina, o gyvenimo kokybė paprastai nebloga. Tačiau lėtinės formos skausmas gali pakenkti pacientų kasdienybei. Pavyzdžiui, chroniškas priepuolinis galvos skausmas gali sumažinti darbingumą ir sutrikdyti socialinį gyvenimą. Dėl to svarbu rūpintis savimi: vengti patogeninių veiksnių, laiku malšinti ūmius priepuolius ir taikyti profilaktiką.

Savitarpio priemonės: Reguliarus miego režimas ir tinkama poza darbe (ergonomika) – vieni efektyviausių prevencinių žingsnių. Pratimai kaklo raumenims, masažai ar šilumos kompresai gali sumažinti raumenų įtampą ir užkirsti kelią priepuoliui. Svarbu pakankamai ilsėtis ir atpalaiduoti psichiką – tai apima gilų kvėpavimą, meditaciją, joga arba bet kokius metodus, kurie padeda mažinti stresą (biolgrįžtamojo atgalinio ryšio, kognityvinės terapijos kursai). Galiausiai, sveikas gyvenimo būdas (pakankamas fizinis aktyvumas, reguliarus valgymas, pakankamas skysčių vartojimas, nerūkymas) padeda tiek sumažinti priepuolių riziką, tiek gerinti bendrą savijautą.

Kada kreiptis pas neurologą?

Jeigu galvos skausmai stiprėja, tampa dažni ar neįveikiami savomis priemonėmis, rekomenduojama kreiptis į gydytoją – geriausiai neurologą. Neurologas gali įvertinti, ar tai tikrai įtampos tipo galvos skausmas, ir skirti efektyvesnę profilaktiką. Gydytoja neurologė ir skausmo specialistė Rūta Danilevičienė, priima pacientus Klaipėdoje ir konsultuoja įvairius galvos skausmus. Jei galvos skausmo priežastis lieka neaiški arba reikia pažangios terapijos (pvz., blokadų, specializuotų injekcijų), neurologas gali atlikti giluminį ištyrimą ir parinkti individualų gydymo planą. Taip pat neurologinė konsultacija būtina, jei pradeda dominuoti pavojingi simptomai (veido / kaklo nusilpimas, regos sutrikimai, sunkus pakartotinis skausmas) – tai užtikrina savalaikį rimtų ligų nustatymą ir skubią pagalbą.

Naudoti šaltiniai

Šiame straipsnyje panaudoti patikimi medicininiai šaltiniai: tarptautinės apžvalgos ir tyrimai apie įtampos tipo galvos skausmą bei klinikinės gairės iš įskaitant Cleveland Clinic, Mayo Clinic publikacijas ir recenzuotus mokslo darbus. Taip pat remtasi Lietuvos specialistų duomenimis.